Pabaigos pradžia

Tai apie ką čia rašoma?

Iš tikrųjų tai jau senokai nusprendžiau pakeliaut, o dar seniau norėjau rašyti savo BLOGą. Man visuomet patikdavo blogai, būdavo įdomu skaityti kitų gyvenimus ir išgyvenimus, kuriuose aiškiai matyti blogerių asmeninė nuomonė ir požiūriai. Įdomu ir man pasidalinti savo tam tikrais asmeniškumai, pastebėjimais, pamąstymais, susilaukti, galbūt, pritariančių, o gal nevisai, bet nuomonių. Man tai tarsi paviešintas dienoraštis, kartais kviečiantis pasišnekėti, paatvirauti, pasidomėti ar tiesiog pasižiūrėti. Galiausiai patinka man rašyti ir pabandyti žodį pavaldyti.

 Tai kur, kiek ilgai?

Nuo ko gi čia pradėjus… Pradėsiu nuo vienos pabaigos ir kitos pradžios.

Išvažiuoju aš. Gal net neišvažiuoju, o jau išvažiavau. Esu šiuo metu Maskvos oro uoste, mat persėsti į kitą lėktuvą čia reikia. Galutinė stotelė – Bankokas, nors kita vertus, Bankokas – tai taip pat ir pradinė stotelė, kurioje pradėsiu savo kelionę. Žadu aplankyti Malaiziją, pasidairyti Indonezijoje, paklaidžioti Filipinuose. Kambodža, Laosas, Vietnamas – labai įdomios šalys, kurios taip pat, labai tikėtina, įsivels tarp kelionių. Tačiau nesu labai griežtas lankytinų šalių atžvilgiu.

Žadu truputį užsibūti. Nežinau, kada grįšiu – bilieto atgal į Lietuvą neturiu. Turiu tik bilietą iš Tailando į Malaiziją gruodžio 18 dieną – privalėjau nusipirkti bilietą iš šalies dėl vizos. Visa kita – labai vengiu planuoti ir apie tai galvoti. Noriu pasiduoti aplinkybėms ir būtent joms paklusti.

Tai kodėl čia taip?

Kažkada atsisėdau ir pasistengiau suprasti ir pagalvoti, kam to reikia, kodėl aš noriu visa tai daryti. Priežasčių į eilę rikiavau dešimtimis. Vienos jos svarbesnes, kitos mažiau svarbios, vienos labai lengvai nuspėjamos, kitos kur kas asmeniškesnės. Tuomet, normalu, pamąsčiau ir iš priešingos pusės – kodėl to turėčiau nedaryti, kas mane turėtų stabdyti. Priežasčių sąrašas buvo apgailėtinai trumpas ir tada man atsakymas, ar turėčiau ryžtis šiai kelionei, pasidarė visiškai aiškus.

Nevažiuoju aš pagulėt paplūdimyje solidžių ponų apsupty riebiais pilvais, nejaučiu susidomėjimo patogiais viešbučiais. Noriu patirti, pajusti, išgyventi, būti. Įdomu man, kai bado pirštais į baltą žmogų, mat tokio nebuvo matę, įdomu man pamatyti nieko neturinčius žmones, kurių veiduose nedingsta šypsenos, įdomu man stereotipų nesilaikantys žmonės, kitokias gyvenimo prizmes kišenėse nešiojantys žmonės, radikaliai kitoks pasaulis.

O kaip dabar?

Sėdžiu Maskvos oro uoste. Jaučiuos keistai. Neįprastai. Jaučiu kažkas manyje pasibaigė, kažkas po truputį ir prasideda. Dar vakar vakare apie 21val. pagalvojau, jog jausmą, ar jaučiu, kad iškeliauju į Tailandą, įvertinčiau 2 balais iš 10. Tiesiog atrodė eilinis vakaras, nors viduje pradėjo stiprėti keistas susikaupimo ir ramumos jausmas. Per šešias valandas kelionės pajutimas pakilo keturiais balais ir, po kolkas, laikosi stabiliai. Galva nesuvokia, kas vyksta. Tiesiog vyksta. Jutau jaudulį tik Vilniaus oro uoste. Šiuo metu – visiškai ramu ir vėl. Įtariu, rytoj ryte išlipus Bankoke bus kitaip.

Prieš tris dienas buvau Foje koncerte. Vienos dainos metu pasigirdo žodžiai:

Žiūri aplink – viskas tvarkoj,

O ar žinai, kas bus rytoj?

O jei pasaulis apsivers,

Kitom akim žiūrėt privers?

 

Palietė. Supratau – jau metas.

  

P.S. This is to all my non-Lithuanian speaking friends: I have finally decided to write my BLOG solely in Lithuanian due to some fairly obvious reasons – it’s my native language and I’ll feel more comfortable using it. I can also be more creative and artistic in terms of the language being used and play with word more freely. I guess google translate would do a fair job and it will be clear enough what the text is about. I really do hope that is not disappointing too much 🙂

 

2013 10 22